Religious purpose building, Šiauliai

Objektas: Dievo Gailestingumo bažnyčia
Užsakovas: Švenčiausios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija
Vieta Šiauliai, Lietuva
Plotas: 2 366 kv.m
Stadija: Konkursinis pasiūlymas
Metai: 2013

Idėja. Vietos urbanistinė struktūra mišri. Vienavertus, dominuoja laisvo tipo užstatymas – sovietmečio masinės statybos pastatai. Tačiau kartu trikampio formos sklype suformuotas savo geometrija į urbanistinį kontekstą reaguojantis landšaftinis užstatymo ir reljefo derinys – bažnyčios, socialinių paslaugų centro, klebonijos, laidojimo namų kompleksas.

Pagrindinis komplekso statinys – bažnyčia – formuojama vidinėje komplekso erdvėje. Toks dirbtinis antrinės erdvės sukūrimas leido visiškai atsiriboti nuo urbanistinio sklypo konteksto kuriant didelio emocinio krūvio ir monumentalios architektūros pagrindinį tūrį. Komplekso erdvinės kompozicijos pagrindas – kubai. Iš jų „konstruojamos“ išorinės ir vidinės bažnyčios erdvinės struktūros – taip iš paprastos geometrinės formos išgaunama sudėtinga viso komplekso erdvinė struktūra.
Vidinėje komplekso erdvėje, kuri atlieka ir aikštės funkciją, kuriamos riboto matomumo zonos – siekiama vizualiai apriboti stebėtojo erdvę. Tokiu būdu jo dėmesys yra sutelkiamas į monumentalų bažnyčios tūrį. Nors vidinė aikštės erdvė ir yra vizualiai apribota, tačiau ji anaiptol nėra uždara – patekimai į ją yra platūs ir erdvūs – ji pakankamai erdvi procesijoms.

Išoriškai sklypo užstatymas kartu su landšaftu formuoja vientisą kompleksą, primenantį kalvą, kuri atlieka tris funkcijas: pridengia pagrindinį statinį – bažnyčią, kuria ir aiškiai zonuoja erdves ir jų funkcinius srautus, sukuria visuomeninę erdvę, slepia automobilių parkavimo aikštelę. Vidinei erdvei siekta suteikti kuo didesnį atvirumo įspūdį, ją kuo mažiau apsunkinti ir apriboti pagalbinėmis patalpomis kaip raštinė, liturginių reikmenų sandėliu, knygynu bei puošimo patalpomis. Tam pasiekti, minėtos patalpos tarsi pakabinamos erdvėje: skirtinguose aukščiuose skirtingo dydžio tūriai dėstomi atsižvelgiant į jų paskirtį ir funkciją. Pakabinti tūriai jungiami tarpusavyje ar patekimai į juos formuojami laiptais iš pagrindinės erdvės.
Dievo gailestingumo idėja įprasminama šiuolaikiška bažnyčios kupolo interpretacija. Bažnyčios nava perdengiama dangų simbolizuojančiu struktūrizuotu skliautu. Šviesa patekdama į erdvę pro sudėtingą skliauto struktūrą sukuria mistikos ir paslapties įspūdį.

Konstrukciniai sprendimai. Bažnyčios pastatų kompleksas integruojamas į reljefą, pastatus dalinai „paskandinant“ grunte. Visi pastatai, išskyrus bažnyčios salės pagrindinę erdvę, yra konstruojami naudojant tradicinę sieninę konstrukcinę sistemą. Dalis monolitinių sienų perauga į atramines sienutes. Bažnyčios nava (tarpatramis – 18m) perdengiama klijuotos medienos rėmais, kurie dėstomi kas 3 metrus. Rėmai susikerta skersine ir išilgine kryptimi, sudarydami kesoninį salės denginį