A ir A+ energinio efektyvumo pastatai. Nieko naujo?

Energinis efektyvumas skirtingiems žmonėms kelia skirtingas asociacijas. Žmonėms, planuojantiems statyti gyvenamąjį namą – su energijai reikalingų kaštų taupymu, nekilnojamo turto vystytojams – su papildomais reikalavimais, o kartu ir papildomais rūpesčiais, ieškant šiuos reikalavimus atitinkančių partnerių projektavimo ir statybos darbams atlikti. Mums, architektams, energetinis efektyvumas visuomet buvo, yra ir bus siekiamybe įgyvendinant bet kokį naują projektą, nepaisant tuo metu galiojančių reikalavimų. Visuomet siekiame pritaikyti aukščiausios kategorijos sprendimus, kurti energiškai pažangius pastatus ir siūlyti inovatyvias inžinerines sistemas.

Energinio efektyvumo standartai ir reikalavimai skatina visuotinį architektūros progresą, tačiau viskas, kas nauja, ne iš karto vyksta sklandžiai – atsiranda klausimų, kaip bus užtikrinama kontrolė, kokius įsipareigojimus prisiima skirtingų projekto vystymo etapų rangovai ir kas galiausiai lemia tam tikro statinio energinį efektyvumą. Ne visada A ar A+ standartus atitinkantis suprojektuotas statinys galutiniame rezultate vis dar atitinka šiai klasei keliamus reikalavimus.

Projektavimo procesų pasikeitimai, lyginant A+ klasę su A, nebus reikšmingi. Esminiai pokyčiai projektavimo procesuose įvyko kartu su A klasės reglamentavimo įsitvirtinimu. Tuomet padidėjo reikalavimai atitvarų šiluminei varžai, vėdinimo sistemoms, šiluminių tiltelių įvertinimui. Visa tai turi lemiamos įtakos sienų konstrukcijoms – šios neišvengiamai pasidarė sudėtingesnės, todėl atsiranda papildomų iššūkių projektuojant ir tvirtinant apdailos sistemas.

Lyginant su reikalavimais A klasės statiniams, išorinių atitvarų šiltinamosios medžiagos storis A+ klasės statiniuose, priklausomai nuo konstrukcijos, didėja neženkliai – visuomeninių pastatų apie 15 proc., gyvenamųjų – iki 10 proc.

Siekiant, kad statinys atitiktų A ar A+ klasę, projektuojant reikia atsižvelgti ne tik į reglamentuojamą pastato atitvarų storį – svarbu įvertinti ir statinio formą, jo orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, langų dydį, jų kiekį. Tai svarbu ne tik dėl estetinės statinio išraiškos – šie dalykai reikšmingai keičia pastato šilumos nuostolius ir pritekėjimą (nors skaičiavimo metodika gali ženkliai skirtis).

Kalbant apie skaičiavimus, projektuojant planuojamą bet kokios klasės statinį, pirminėse projektavimo darbų stadijose reikėtų atlikti energetinį būsimų šilumos nuostolių modeliavimą (o ne vykdyti jau suprojektuoto statinio energetinį vertinimą), kuris padėtų iš anksto numatyti atitvarų konstrukciją, naudojamas medžiagas ir konstrukcinius mazgus.

Daugiau apie laukiamus pokyčius su ekspertų komentarais skaitykite „Statyba ir architektūra“ straipsnyje.